Kinietiški kiaulienos noodles

Turint išrankų įmantriom daržovėm vyrą ir būnant tik viena šeimoje kiniečių maisto megėja - šis patiekalas turėjo būt šiek tiek apkarpytas ir pritaikytas.
Viskas tas kas matosi, liesa kiauliena, ginger'io šaknies ir česnako dėta, pupelės žalios apvirtos, morka.
Švieži noodles kepimo gale suversti. Būtinai svogūnų laiškų nepagaileti.
Šliūkštelt vieno kito padažo ir alkana šeima pamaitinta per 10min.
P.S. Galima čia dar daug ko pridet, ir grybų ir paprikos ir pupelių daigintų ir plokščių žirnių anksčių, ir dar daugiau padažų.
Skanaus!

karšti (švieži, naminiai) čeburėkai

Tą tik ir tegirdime Lietuvos pajūryje vasarą ;)

Receptas paimtas iš Giedriaus receptų rinkinio.



Mano pakeitimai tik, kad mėsa pačios malta kiauliena. Beto nenaudojau aš lėkštės apipjaustant tešlos apskritimus ;) Nieko tokio kad kažkiek ir nelygūs jie ten gausis ;) Kaip sako italai, Mama's house isn't a restaurant ;) čia aš vienoje geroje knygoje tai radau



Buvau lengvai abstulbusi, kad aliejaus tiek kiek pradžioj įpyliau - tiek jo ir pabaigoje paliko (nu žinoma, keli ml susinaudojo). Nes kaip įsivaizdavau ir gal dar vis įsivaizduoju, juk koks baisus tai maistas. Taigi, not as bad as you think.

Enjoy ;)

Koldūnai

Aš pati ir mūsų šeima laaabai mėgsta koldūnus.
Daryta remiantis Giedriaus koldūnų receptu.

Trys puodeliai miltų
Trys kiaušinio tryniai
Trys/ketvirtosios puodelio vandens
Šaukštelis druskos.

Tešlą išminkyti labai gerai, ji bus elastinga, nelipni ir neturėtų trūkti verdant.
Palaikyti šaldytuve apie pusvalandį.

Per tą laiką paruošti įdarą.
Aš mėsą naudojau kiaulieną, pati maliau. Druska, pipirai, kiaušinis, žalias svogūnas sumaltas, ir kaip Giedrius pataria, slaptas ingredientas - mairūnas, tinka šviežias ar džiointas, išminkyti.

Na o toliau procesas visiems aiškus ir žinomas, iškočioti apskritimus, dėti mėsą, gerai užspausti/užsukti ir dėti virti į verdantį pasūdytą vandenį apie dešimt-dvidešimt minučių. Aš šiaip laiko niekad nepažiūriu, tiesiog išimu, paragauju.

Tiekti su keptuvėjė pakepintais pjaustytais svogūnais ir lašinukais, plius grietine.

Skanaus!

Kotletai ir jų draugai pagal mane

'Skanūs čeburekai'...'kepti skanūs čeburekai' cha cha ;)...teko tiesiog susilaikyti nuo pavadinimo - 'skanūs kotletai'!

Nieko aš ir nebandau stebinti kotletais, bet tiesiog noriu pasidalinti taip kaip aš juos darau, visad vienodai ir nieko nekeičiant nes tik taip aš juos mėgstu ir įsivaizduoju.

Mėsą, visada perku kiaulieną, gabalą jos, apie vieną kg ar šiek tiek mažiau, nelabai svarbu kokia kiaulės dalis, tik tiek jau būtų aišku, kad ne filė. Ir ne perdaugiausiai baltos dalies.

Ją visada malu pati, su didžiausiom skilėm turinčiu 'žiedu'. Juk pagrinduose (mėsoje) pats skonis tik ir slypi. Kaip mano Mama sako, kotletus, koldūnus ir visa kita kur dedamas faršas, darau tik tada kai netingiu susimalti mėsos pati.

Eiga:

Taigi malame mėsą, vieną žalią didesnį svogūną, mažą žalią morkytę. Tada ant visos masės įmušame du kiaušinius, druskos, šviežiai maltų pipirų (nepagailint), maišytų žolelių mišinio (mixed herbs) ir tris valgomus šauktus manų kruopų. Manai padeda viską surišti, beto kai mėsa kepa ir sultys išbėga, jie užpildo tas skyleles.

Viską gražiai rankomis išmaišome, bet nepermaišome, kad jau limpa ir tepliojasi visa masė. Nedarome košės makaliošės arba kitaip kažkokio 'šlykštalo' :D

Tada leidžiame mėsos masei tame dubenyje pailsėti ir įsisavinti visus skonius. Galima per nakt, galima tik kelias val. Beto padeda manams išbrinkti ir jau nuo tada daryti jų darbą - užpildyti skyleles. Taip, viskas labai techniška. ;)

Na, tada formuojame norimo dydžio kotletėlius, tokius saujos dydžio aš darau.
Pavoliojame miltuose ir apkepame iš abiejų pusių įkaitintam aliejuj keptuvėje.

Įmame kitą didesnė keptuvę (ar naudojame tą pačią jei dydis geras, bet pravalome degėsius), įpilame per du cm verdančio vandens, ten įdėję pipirų, druskos ar sultinio kiaulienos leidžiame ant mažos ugnies troškintis, apverčiant tolygiai abi puses bent jau pusę val. tai tikrai.

Aš iš skysčio kur viskas troškinasi mėgstu įdėjus kukurūzų miltų (bet tiks ir paprasti) padaryti padažą. Tiesiog šaukštą miltų sumaišau su vos vos vandens, gerai ištirpinu ir įpilu į kotletų skystį.

Man labai patinka bulvių košė su kotletais. Ją darome taip, virtos bulvės, jas sugrūsti, įdėti sviesto, karšto pieno ir pjaustytu svogūnų laiškų. Apie bulvių košę su spring onions išgirdau iš savo vyro kai pradėjau gyventi Anglijoj.

Dar man patinka tokios visiškai paprastos žalių kopustų (green cabbage)salotos. Jos labai sveikos ir nekaloringos. Primena mokyklos laikus, kai tokias už centus serviruodavo.
Tiesiog plonai pjaustytas kopūstas, šiek tiek tarkuotos morkos, truputį citrinos sulčių, cukraus, druskos ir aliejaus. Viską gerai išmaišome, ragaujame, turi būti tokios saldžiarūgštės.

Ir tokia vat istorijos pabaiga.
Daug prirašyta, bet tikrai viskas paprasta kaip du kart du!

Tie kas vis dar neabejingi lietuviškiems skoniams, pabandykite, tikrai nenusivilsite ;)