Tik taip, nuotraukoj ne spageti, o fettuccine.
Receptas paimtas iš Beatos Virtuvė knygos.
Reikės: kaip ji sako: 2 alkaniems vaikams ir 2 suagusiems
Visi matmenys pagal knygą, bet žinoma, čia juk ne pyragas, galima tiksliai visko nesilaikyti ir pritaikyti jūsų skoniui, beje parmezano šiam kiekiui tikrai daugiau reikia, o šviežio baziliko - būtinai. Bet viskas juk skonio reikalas ;)
2-3 šaukštai alyvuogių aliejaus
500 g maltos jautienos (faršo)
1 svogūnas
4 skiltelės česnako
5 vidutinio dydžio morkos
2 saliero lapkočiai
1 a.š. džiovintų raudonėlių
1 a.š džiovintų bazilikų
0.5 a.š. čiobrelių
1 laurų lapas (kurio aš nesugalvojau dėti)
druskos, pipirų
1 v.š.pomidorų pastos
2X400 g skardinės pomidorų savo sultyse, luptų ir smulkintų (pačių tinka)
1 v.š. balzaminio acto
1 v.š. 'vorčesterio' padažo (aš jo nedėjau, nes neturėjau)
0.5 a.š. cukraus (aš dėjau truputį daugiau)
300 g spagečių, bet priklauso nuo alkanumo ir valgumo
1 sauja tarkuoto parmezano (daugiau bus skaniau)
keletas šviežių baziliko lapelių (jei turite, bet jei mėgstate baziliką labai, dėkite negaledami ;)
Įkaitintoje gilioje didelėje (geriausiai dar sunkioje ir storapadėje) keptuvėje pakepinti mėsą per du kartus. Būtinai per du, nes reikia, kad apskrustų, o ne troškintūsi. Atidėti į šoną.
Lengvai pakepinti kapotą svogūną ir česnakus.
Tada pakepinti ir šiek tiek patroškinti smulkiai pjaustytas morkas ir salierą, suversti pakepintą mėsą atgal į keptuvę.
Suberiame džiovintus prieskonius, druską, pipirus pagal skonį ir šaukštą pomidorų pastos.
Ant mėsos ir daržvovių pilame kapotus pomidorus, išmaišome ir uždengę dangčiu leidžiame troškintis viskam ant silpnos ugnies apie valandą.
Paragaujame ar ko netrūksta (druskos,pipirų), įpilame balzaminio acto, vorčesterio padažo ir cukraus. Galima išjungti ir leisti viskam 'pailsėti' apie 10 min.
Makaronus išverdame pagal pokelio instrukcijas, sūdytam ir su truputį aliejaus verdančiam vandeny, nukošiam ir serviruojam, užpildami mėsos padažu ir tarkuotu parmezanu sumašytu su kapotais bazilikais. Skanaus!
***
Bėje kaip ir visi panašūs mėsos/pomidorų troškiniai yra netgi daug skanesni kitą dieną, kai visi skoniai nusistovi ir susimaišo/išsimarinuoja savose sultyse.
Dalija, kita syki pabandyk makaronus imaisyti i padazo puoda/keptuve, zinok, visai kitas reikalas. Ir dar - i verdamus makaronus pilant alieju, prie ju ne taip limpa padazas, tad nerekomenduojama. Na, pliusas tas, kad 'nepabega' vanduo is puodo, bet man rodos dideslis pliusas valgyt padazo prisigerusius makaronus ;-)
ReplyDeleteBet siaip tai blogai rytais po blogus narsyt. Valgyt uzsimaniau... :)
zinau, kad galima imaisyti padaza! Jau maciau ir uzkalniui ta pati patarinejai, cha, cha ;)
ReplyDeleteBet man patinka 'svarus' makaronai, bent jau jei tai raudonas padazas..
Aha, FYFA gi as (anot Uzkalnio) :D
ReplyDeleteoi, to dar as nemaciau, lekiu ziuret ;)
ReplyDeleteooo, turiu pritart Žiupsneliui, kad makaronai suversti į padažą ir dar kokią pusę minutės pakaitinti su juo yra visai kitas reikalas. Nors nuotraukoj aišku geriau atrodo ne makaliošė ;))
ReplyDeleteO kas liečia aliejų, tai geri (gran duro) makaronai turi nesulipt ir išvirti be aliejaus. bent jau taip italai šneka :)
egle, net neabejoju, kad skaniau!
ReplyDeleteo alieju dedu is seno ipratimo, kad nepamaisys juk ;)
ziupsneli druskos, ohoho, koks jautruolis. Cha, cha dziaukis kad dar ne taip kaip apie 'viena' jis savo bloge visa net post'a parase. angry man!;)
Ne tas zodis, kad jautruolis :)
ReplyDeleteBet nei silta man, nei salta. Atsirado mat ekspertas, apie VISKA nusimanantis ir parasantis.