Aš pati ir mūsų šeima laaabai mėgsta koldūnus.
Daryta remiantis Giedriaus koldūnų receptu.
Trys puodeliai miltų
Trys kiaušinio tryniai
Trys/ketvirtosios puodelio vandens
Šaukštelis druskos.
Tešlą išminkyti labai gerai, ji bus elastinga, nelipni ir neturėtų trūkti verdant.
Palaikyti šaldytuve apie pusvalandį.
Per tą laiką paruošti įdarą.
Aš mėsą naudojau kiaulieną, pati maliau. Druska, pipirai, kiaušinis, žalias svogūnas sumaltas, ir kaip Giedrius pataria, slaptas ingredientas - mairūnas, tinka šviežias ar džiointas, išminkyti.
Na o toliau procesas visiems aiškus ir žinomas, iškočioti apskritimus, dėti mėsą, gerai užspausti/užsukti ir dėti virti į verdantį pasūdytą vandenį apie dešimt-dvidešimt minučių. Aš šiaip laiko niekad nepažiūriu, tiesiog išimu, paragauju.
Tiekti su keptuvėjė pakepintais pjaustytais svogūnais ir lašinukais, plius grietine.
Skanaus!
Dar niekad nesu gaminusi koldūnų, nors tikrai valioja. Kažkaip man nesąmoningai tikisi, kad didelis labai jau vargas su jais :) Bet paskaičius.. gal vis gi misija įmanoma :))
ReplyDeleteDieviskai skaniai atrodo!
ReplyDeletepati tik raviolius darius esu, kazkaip prie koldunu nepribrendau :)) jauciu kol skaniu rusisku randu pirkti, tol manau ir negaminsiu....
Asta, misija cia labai netgi imanoma! Paprasta kaip du kart du. tik taip, uzima laiko! bet daryk daugiau, kitus uzsaldysi!
ReplyDeleteAguonele, as atvirksciai, prie ravioli nepribrendus! Karta bandziau, nepavyko!
Labai mėgstu koldūnus - ypatingai naminius. Esu taip pat bandžiusi gaminti pagal Giedrių (ir ne tik koldūnus)- labai skanu. Tačiau man vargas - nekenčiu "knibinėjimosi" :)
ReplyDelete